Leidykla „Upė“ išleido naują ir ilgai lauktą Betelio (Bethel) bažnyčios pastoriaus Bilo Džonsono (Bill Johnson) knygą „Dangui besiveržiant į žemę“. Pristatome kelių šios leidyklos kolegijos narių atsiliepimus apie knygą ir tikimės, kad ji uždegs dar didesnį Dvasios troškulį ir dar labiau apreikš Tėvo meilę.

 

 

 

 

Šioje knygoje atskleistas tikras autoriaus gyvenimas su Dievu. Jos puslapiuose užrašytos tiesos padėjo naujai pamatyti Dievo žodį, atnaujino troškulį kažko dar nepatirto, bet esamo ir realaus, nepaliesto ir dar mano gyvenime neįvykusio. Skaitydamas išgyvenau Šventosios Dvasios prisilietimą, norą dar labiau nusižeminti prieš savo Viešpatį ir troškimą, kad gyvas tikėjimas atvertų dar didesnę Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnatvės. O Tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginamai daugiau, negu mes prašome ar suprantame, Jam tebūna šlovė bažnyčioje Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! Amen (Ef 3, 19–21).

Pažinkime tą tikrą Kristaus meilę, kuri tirpdo bet kokius netikėjimo ir abejonių ledus mūsų širdyse ir protuose, nes Viešpats nori veikti čia ir dabar, kad Jam kiltų šlovė. Pažinkime Kristų mūsų Viešpatį artimai, kaip Jį pažino su Juo kartu vaikščioję pirmieji mokiniai, kad į Jo klausimą „Ar myli mane ?“ (Jn 21, 17 ) atsakytume kaip Petras: „Viešpatie, tu viską žinai“ (Jn 21, 17). Leiskime Jo artumui vesti mus į dar nepatirtas lankas, kad tikrai girdėtume Jo balsą (Jn 10, 27) ir būtume Jo Dvasios vedami Dievo vaikai (Rom 8, 14). Linkiu, kad tai, kas užrašyta šioje knygoje, taptų gyva jūsų kasdienybėje…

Giedrius Ažukas

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius

 

Skaitydamas Bilo Džonsono knygą „Dangui besiveržiant į žemę“, pasijutau tarsi sugrįžęs į pirmąsias savo tikėjimo kelionės dienas. Tada nekilo abejonių, kad Dievas šalia, realus ir veikiantis, o Šventoji Dvasia daug kalbėjo per Jo žodį. Kiekvienas šios knygos skyrius tarsi atlupdavo nuo mano dvasios sukietėjusius luitus, kurie buvo beveik palaidoję Dievo Karalystės suvokimą – ji atrodė tolima ir sunkiai suvokiama… Kuo daugiau skaičiau, tuo labiau šviesa ir džiaugsmas užliedavo mano širdį, o Dievo Dvasia kalbėjo, ką reiškia šie Jėzaus žodžiai „Dievo karalystė prisiartino“.

Iš visos širdies rekomenduoju šią knygą perskaityti kiekvienam krikščioniui. Ir visai nesvarbu, ar žengiate tik pirmuosius tikėjimo žingsnius, ar jau nuėjote nemažą kelią. Esu tikras – jei trokšti pažinti Dievą, pradėjęs skaityti, negalėsi sustoti.

Alvydas Stankevičius

Kėdainių bažnyčios „Tikėjimo žodis“ pastorius

 

„Dangui besiveržiant į žemę“ – jau vien knygos pavadinimas liudija apie kažką nepaprasto, stebuklingo, antgamtiško… Daug kam žinomos Betelio bažnyčios pastorius šioje knygoje ne tik dalinasi įžvalgomis, bet ir liudija apie daugybę stebuklų, kurie įvyko per jį, jo bažnyčios žmones ar juos visus drauge, kaip vieną komandą. Knyga pradedama pasakojimu apie neįprastą šventę: du vargšams tarnaujantys bažnyčios nariai nusprendė vargingiems žmonėms pašvęsti ir savo vestuves. Savo svečiams jie pateikė pageidautinų dovanų sąrašą, kuriame buvo surašyti tuo metu neturtingiesiems reikalingi daiktai. Dievo meilė ten išsiliejo ne tik dosnumu ir jautrumu, bet, jau puotos metu ir išgydymu tam, kam jo labai reikėjo. Būtent tai ir akcentuoja šios knygos autorius – Jėzus ne tik mokė, bet ir gydė. Garsusis Kalno pamokslas nuskambėjo kaip tik po to, kai Jėzus padarė daugybę stebuklų, o ne atvirkščiai. Būtent toks yra mūsų Viešpaties gailestingumas – Jis ne tik atleidžia kaltes, bet ir gydo ligas, nes yra jautrus mūsų poreikiams, skausmui, Jis viskuo aprūpina, kad ir mes būtume pasiruošę bet kokiam geram darbui . Čia nėra jokios pompastikos, jokio parodomojo „šou“. Autorius kalba ir apie tai, kad tikėjimas – tai ne bandymas patikėti pakeliant emocijas į tam tikrą lygį, karingu elgesiu ištiesų slepiant nebrandumą ir baimes. Anot autoriaus, Viešpaties darbai yra poilsyje. Nes tai, kas „mums yra poilsis, pragaro jėgoms – audra“ (55 p.).

Skaitydama šią knygą svarsčiau, kad melstis dėl Jo valios kaip danguje, taip ir žemėje, galima su skirtingom nuostatom. Viena nuostata – tarsi prašant Dievo išmaldos ir patiems nepraktikuojant biblinio tikėjimo – taip apribotume Jo veikimą, nes Jis neturi kito būdo kaip tik veikti per tikėjimu gyvenančius žmones. Tad kita nuostata – melstis prisiimant atsakomybę už tai, kas nuo mūsų priklauso, kad Jo valia įvyktų. Tai yra meldžiantis tapti Jo bendradarbiais. Jei pirmiesiems žmonėms Dievas liepė valdyti šią žemę ir joje viešpatauti, tai krikščionims patikėta Jo valdžia ir malonė daryti tuos pačius darbus, kuriuos darė Kristus. Dievas nori, kad šioje žemėje būtų apstu Jo Karalystės – teisumo, ramybės ir džiaugsmo bei viso kito, kas pridedama (Mt 6, 33; 2 Kor 9, 8). Ir kai mes pradedame dėl to melstis, tikėtina, patys tapsime indais, per kuriuos Jo Karalystė ateina. Norėčiau pacituoti daugybę nuostabių ir ugdančių tikėjimą autoriaus minčių…

Sunku net nusakyti tą jausmą, kuris apima skaitant knygą – tarsi grįžtum į tikrąjį kelią, Kristaus realybę čia ir dabar. Viešpats klausė, ar Jis sugrįžęs beras žemėje tikėjimą. Ši knyga ir kalba apie tai – apie gyvenimą tikėjimu, kuris remiasi Biblija. Beje, neseniai teko bendrauti su viena bičiule iš Italijos. Ji paminėjo jog ši Bilo Džonsono knyga jau ilgą laiką yra pati perkamiausia bažnyčios, kurią ji lanko, pastoriaus įkurtoje leidykloje.

Aurelija Umbrasienė

 

Mes visi esame pašaukti gyventi antgamtinį gyvenimą, bet ne visi atsiliepia į šį Viešpaties Jėzaus kvietimą. Bilo Džonsono knyga „Dangui besiveržiant į žemę“ – tai tarsi antgamtinio gyvenimo vadovėlis, kuriame parodoma, kokia iš tiesų turėtų būti praktinė krikščionybė. Knygoje atveriami tikėjimo principai – tai ne teorija, bet gyvenimo būdas, kuris iš kartos į kartą perduodamas pastoriaus Bilo Džonsono šeimoje: jo seneliai dalyvavo Smito Vigelsvorto (Smith Wigglesworth) tarnavimuose, dėdė buvo šlovintojų grupės solistas evangelistės Eimės Makferson (Aimee Semple McPherson) tarnavimuose, vėliau tapo Bilio Gremo (Billy Graham) dešiniąja ranka. Taigi tikėjimo kupini pasakojimai knygos autorių lydi nuo pat vaikystės, o jo asmeninis santykis su Viešpačiu – geras pavyzdys kiekvienam Dievo vaikui. Šventosios Dvasios vedimas, Dangaus Karalystės apreiškimas šioje žemėje ir evangelizacija, lydima ženklų ir stebuklų, – tai keletas kertinių temų, kurios taip reikalingos Kristaus Kūnui Lietuvoje. Tikiu, kad ši knyga sudrebins mūsų tautiečių širdis ir padės mums išeiti iš komforto zonos bei vykdyti Didįjį Paliepimą.

Tadas Daujotas

XFM Radijo laidos „Iš mirties į gyvenimą“ redaktorius

 

Sakyti: „Aš ne prieš, kad stebuklai vyktų“ ar „Aš už, kad stebuklai vyktų“ yra skirtingi dalykai. Jei aš esu tiesiog ne prieš stebuklus, juk nepaneigsiu, kai sužinosiu, kad Viešpats išgydė kokį žmogų, tačiau, bijodama nusivilti ir nuvilti kitus, pabrėšiu, kad stebuklų nereikia sureikšminti ar akcentuoti, nes tai nėra pagrindinis Jėzaus atėjimo į šią žemę tikslas, bet iš tiesų niekada neturėsiu to tikro troškulio antgamtinei realybei – Karalystės darbams. Tie, kurie yra už tai, kad stebuklai vyktų, yra pasiruošę mokėti didžiulę kainą, nes nusprendė žvelgti ne į žmogaus silpnumą, bet tikėti Viešpaties jėga. Jie nenusivilia, kai stebuklai neįvyksta, nesustoja ir nesusiaurina teologijos iki savo neigiamos patirties lygio. Regėdami antgamtinius apsireiškimus, jie mato Tėvo meilę ir yra pasiryžę ją perteikti kitiems, o mylėti žmones taip, kaip myli Tėvas, – tai matyti jų poreikius. Toks požiūris – troškimas būti panašiam į Jėzų ir vykdyti Jo žodį. Tai – nuolankumas, kuris atveda į proveržį. Leidyklos „Upė“ kolegijos narė pastorė Anželika Krikštaponienė sekančius Meile apibūna taip: „Svajonės gimsta, kai pamatai žmonių poreikius, jos gimsta iš Kristaus tarnystės dvasios. Kai žvelgi Jo akimis, imi matyti žmonių poreikius, esi raginamas pažvelgti žemyn – taip, kaip Dievo Sūnus matė minias ir jų vargą, matė ir trūkumą tikrų ganytojų, kurie matytų tikrąją padėtį, būtų arti žmonių, paliestų jų žaizdas, gydytų ligas, prisiliestų prie jų kančios ir gėdos – žvelgtų Kristaus akimis, eitų Jo pėdomis ir sektų Jo misija.“

Dievas apreiškė mums save per Kristų ir Jo darbus – Jėzus nusižemino ir apreiškė mums apie save pakankamai, kad galėtume Juo sekti. Nėra taip, kad stebuklai tik papildytų Jėzaus tarnystę ar krikščionišką gyvenimą. Tai – pats Jėzus su viskuo, ką Jis padarė dėl mūsų, – nuplovė kaltes, atvėrė amžinybę, gydė ir gydo šiandien, nes Jis nenori, kad mes gyventume vien teoriškai svarstydami apie ateinantį dangų. Dievas yra „Aš Esu“ – Jis geras dabar ir geras ne vien todėl, kad, atėjus laikui, aš nukeliausiu ten, kur man bus gerai. Šios knygos tikslas – užpildyti tam tikrą krikščioniškos literatūros spragą ir padėti mums vėl atsigręžti į Dievo jėga ir meile pulsuojančią Evangeliją, raginančią mus panašėti į Kristų.

Jurga Karosaitė

Leidyklos „Upė“ vadovė