„Jis [Jėzus] dėjosi einąs toliau. Bet jie sulaikė Jį, sakydami: „Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi.“ Jis užsuko ir pasiliko su jais.“ (Lk 24, 28–29)
Manau, kad buvo daugiau, kuo Jėzus norėjo pasidalyti su savo mokiniais – didesniu apreiškimu, kuris, galbūt, būtų nuvedęs juos į gilesnį tiesos supratimą, tačiau jie ragino Jį pasilikti. Jie buvo tarsi pasiekę savo limitą ir tuo metu nebegalintys priimti daugiau apreiškimo. Jėzus iš tiesų maloningai sutiko pasilikti su jais. Jei mūsų gebėjimas džiaugtis tuomet, kai Dievas slepiasi, yra ribotas, Dievo patyrimas taip pat bus ribotas. Turėtumėte pasilikti slaptumoje, kol Dievas jūsų neišveda. Jėzus būtų ėjęs toliau, tačiau mokiniai nebepajėgė. Jėzus pasakė savo mokiniams:
„Dar daug ką turiu jums pasakyti, bet dabar negalite pakelti.“ (Jn 16, 12)
Įdomu tai, kad Dievas visuomet nori vesti mus toliau, negu patys gebame. Mums reikia išmokti pasilikti slaptumoje, Dievo akivaizdoje, kol gausime viską, ką Dievas nori mums tuo metu duoti. Lengva atsitraukti per anksti. Galime galvoti taip, kad iš tiesų Dievo apsireiškimas yra puikiausias dalykas, o slėpimasis – antras pagal gerumą. Iš tiesų tarp jų nėra skirtumo – jie abu nuostabūs! Jums tiesiog reikia išmokti gyventi abejuose laikuose. Dievas visuomet nori eiti tą papildomą mylią ir vestis mus kartu. Slaptumas su Dievu yra ir disciplina. Reikia išmokti ja džiaugtis, pasilikti joje, kol Dievas ves toliau. Jis įves jus į apsireiškimą, tačiau jei pralenkiate Dievą, būtinai ką nors praleisite. Pasilikite slaptume, kol Dievas pasakys, kad laikas judėti toliau. Kai Jis slepiasi, einame į Dvasios pasaulį giliau, negu kada nors buvome. Eisime toliau, nė kada nors manėme esant įmanoma mūsų dabartinėse aplinkybėse, nes Jis mus ves į gilesnį apreiškimą ir mes patirsime didesnį proveržį.
Graham Cooke „Dievo slėpimasis ir apsireiškimas“ / Nemokamos knygos pdf formatu