Daugelis tikinčiųjų atsisako svajonių, kad įrodytų savo atsidavimą Dievui. Toks „nesavanaudiškas“ požiūris dažnai neatitinka Dievo valios ir neigia, kad Dievas yra Tėvas, kuris įkvepia mūsų svajonės ir suteikia mums gebėjimus bendradarbiauti su Juo įgyvendinant Jo tikslus žemėje.
Atsižadėjimas visko dėl Dievo atrodo išties nesavanaudiškai, tačiau tai yra nusistatymas prieš Dievo tikslus mūsų gyvenime. Daugelis tikinčiųjų vis dar nemato skirtumo tarp įėjimo į Dievo Karalystę ir gyvenimo Karalystėje. Mes įeiname siauru keliu sakydami: Ne mano valia, bet Tavo valia teįvyksta!
Vartai į gyvenimą Karalystėje yra Jėzus Kristus. Vienintelis būdas atrasti Kristaus gyvenimą – tai visiškai atsiduoti Jam. Bet gyvenimas Karalystėje, į kurią įeiname pro siaurus išgelbėjimo vartus, yra visiškai kitoks – daug didesnis ir platesnis, nei už jos ribų. Karalystėje randame ir Viešpaties atsaką mums – tampame Jo draugais. Būtent šiame santykyje Jis sako, kad Tėvas duos mums tai, ko norime. Dėmesys nukrypsta į tai, ko nori tu. Be abejo, mes negalime pamiršti santykio su Dievu konteksto, kitaip tapsime tik savanaudiški žmonės, kurie pripažįsta Kristų. Kaip kryžius yra pirma prisikėlimo, taip savęs pavedimas Jo valiai nutiesia kelią Jam dalyvauti mūsų valioje. Tačiau jei mes niekada netapsime svajojantys ir trokštantys, bus neįmanoma tiksliai ir veiksmingai atstovauti Kristui ir Jo Karalystei šioje žemėje.