Negaliu suprasti, kodėl dažnai Bažnyčia ima šalintis tų, su kuriais Dievas darbuojasi apreikšdamas jų nuodėmę, žalingą elgesį ir klaidingą mąstymą. Kai esame Dievo auklėjami, mums labiausiai reikia žmonių. Kai Dievas tvarkėsi su tam tikrais dalykais mano gyvenime, šalia buvo ištikimi draugai. Jie pakankamai mylėjo mane, kad nepasitrauktų.
Galbūt tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp lyderių, kurie yra tėvai, ir tų, kurie yra tik fariziejai. Tėvai visuomet rūpinasi atpirkimu. Jų neišblaško žmonių nuodėmė ir trūkumai. Jie kiekvieną mato Tėvo, žvelgiančio į Jėzų, akimis. Jie nukreipia žmones į laisvę.