Streso mažinimas mūsų gyvenime visuomet yra vidinis darbas. Mes esame mokymosi, kaip „atbaidyti“ mūsų senąją prigimtį ir priimti savo naują – Jėzaus prigimtį, procese.
Senoji prigimtis yra mūsų aplinkos, auklėjimo, kontakto su žemiškų vertybių sistema ir mūsų išmokto elgesio produktas. Tokiu būdu mes atsiveriame neigiamoms ir traumuojančioms patirtims ir priimame iš tų patirčių gimusį požiūrį į save, tarsi tai būtų tiesa apie mus.
Senasis mūsų žmogus, kol jis nepakeistas naujos patirties, laiko tam tikrą mūsų asmenybės svorį ir „aprūpina“ mus be paliavos girdimu minčių triukšmu. Tas triukšmas – tai tarsi grojanti streso melodija. Sudėtingoms aplinkybėms susiklosčius ir vėl išgirstame seną melodiją apie save.
Nauja prigimtis yra dangaus kūrinys, o ne mūsų poelgių vaisius
Dievas visada mato ir galvoja apie mus, kaip esančius Kristuje ir turinčius naują prigimtį. Dievas visiškai mus patvirtina Sūnuje, tam Tėvas ir apgyvendino mus Jame, kad visų pirma amžinai būtume priimti Mylimajame (Ef 1, 6).
Viešpats visada mąsto apie mus tokiu būdu, kuris mus statydina, įgalina augti ir būti nuolat atnaujinamiems Dvasioje. Niekada neturime pasiduoti todėl, kad mūsų senasis žmogus buvo nužudytas ant kryžiaus, o mūsų naujas, esantis Kristuje žmogus, yra atnaujinamas kasdien (2 Kor 4, 16).
Kiekvieną dieną Kristuje mes keliaujame džiaugsmingu savo proto atnaujinimo keliu (Ef 4, 23). Tai reiškia, kad mokomės leisti savo mąstymui kilti iš Šaltinio, kuris pilnas meilės mums ir moko mus tapti panašius į Jį, dar aiškiau pamatyti, kas yra Jėzus mums.
Naujas žmogus girdi širdies balsą, o ne seno mąstymo triukšmą
Mes esame apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė (Kol 3, 10). Tiesa yra ta, kad mūsų minčių triukšmas priklauso mūsų senai prigimčiai, kuri yra nukryžiuota kartu su Kristumi, o mūsų naujas, vidinis balsas, yra sukurtas pagal Jėzaus atvaizdą. Mes galime būti visiškai pakeisti, tik atnaujindami savo protą (Rom 12, 2).