„Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus ir nesugrįžta, bet sudrėkina žemę, padaro ją derlingą ir duoda sėklos sėjėjui bei duonos valgytojui, taip ir mano žodis, kuris išeina iš mano burnos, negrįš tuščias, bet įvykdys mano valią ir atliks tai, kam yra siųstas“. Iz 55, 10–11

Dievui patinka pažadėti… ir paliudyti savo ištikimybę. Jis siunčia savo Žodį tiems, kurie trokšta sekti Juo ir regėti nuostabius dalykus savo gyvenime ir aplinkui. Jis patiki savo Žodį tiems, kurie pasiruošę įveikti didelius sunkumus, ištverti persekiojimus, kad tikėjimu ir kantrybe paveldėtų pažadus. Jie pasiryžę susidurti su atmetimu ir panieka, nes žino, kad priešo ginklai nukreipti ne prieš juos, bet prieš Žodį. Jie miršta Žodyje, kaip ta sėkla krentanti į žemę. Jie gyvena tik dėl Žodžio, nes tai daug daugiau, nei kada galėjo pasvajoti. Jie žino, kad Dievo atsakymai daug didesni už jų prašymus.

Kokia didžiulė privilegija tikėjimu nešioti Viešpaties pažadus! Kokia malonė liudyti Jo ištikimybę, matyti atsakymus, pranokstančius didžiausius lūkesčius! Jo Žodyje esanti gyvybė nugali bet kokį pasipriešinimą. Tu, kaip ir Juozapas, gali būti įmestas į duobę, gundomas, uždarytas į kalėjimą, iškentėti pažeminimą ir atmetimą, bet jei esi pažado žmogus, tavyje esančio Žodžio niekas neįveiks. Nebent pats atsisakysi Jo pažado… ir pasirinksi lengvesnį kelią – tiesiog gyventi „gerą gyvenimą“. Pasitenkinsi mažu, kai Jis nori duoti tau šulinius, kurių nekasei, vynuogynus, kurių nesodinai, kad ne tik tu valgytum ir pasisotintum, bet ir pamaitintum ištisas minias…

Žodis padaro tave tokį, kokiu Jis pašaukė tave būti, kad galėtų bendradarbiauti su tavimi ir įvykdyti savo tikslus žemėje, kad Jo karalystė taptu tavo patyrimu, kuriuo daliniesi, o ne tik gražiai skambančia teorija apie būsimuosius laikus ir dangų. Dangaus paguodos išgyvenimas visada turi įžiebti troškimą „kaip danguje, taip ir žemėje“. Tai tavo užduotis. Tai Dievo tikslas per tave šioje žemėje. Jei neatpažįsti šio Dievo tikslo, tuomet prisidengdamas „dangaus troškimu“ nori tik pabėgti iš šios žemės. Kai tavo svajonės apie dangų pripildytos savanaudiškumo ir egoizmo, tampi religingai nuobodus… gyveni be jėgos, esi nuolat nepatenkintas, pasyvus, liūdnas ir pavargęs. Iš tiesų, esi atšalęs nuo tikrų santykių su Kristumi. Klaidingas dangaus suvokimas veda į neviltį ir atima džiaugsmą.

Ar trokšti tapti Jo karžygiu ir bendradarbiu? Tuomet privalai keisti savo požiūrį į dangų. Turi atsiverti dangui, ir leisti jam patekti į tave! Tai tavo uždavinys ir tikslas Kristuje. Turi tapti pažado „kaip danguje, taip ir žemėje“ žmogumi, kuris labiausiai trokšta matyti Jo Žodžio išsipildymą šioje žemėje.

Ar leisi dangui lietis per tave į šią žemę? Atverk savo širdį Jam, leisk Žodžiui sugriauti tavo neteisingo supratimo sienas, atnaujinti mąstymą, uždegti troškimą matyti neįmanomus dalykus. Tuomet tikėjimu įsitvirtinsi nematomoje realybėje ir tapsi tarsi magnetas, „pritraukiantis“ dangų į kiekvieną situaciją, reikalaujančią pokyčių. Kristus trokšta gyventi per tave ir nešti šlovingą Tėvo meilės liudijimą pasauliui.

 

Upė