Sakoma, kad įtekėdama į jūrą

upė iš baimės virpa.

Ji dairosi atgal, kur jau keliavo:

nuo kalnų viršūnių

per miškus ir kaimus

skrodžiančius kelio vingius.

Dabar priešais akis

ji mato begalinį vandenyną,

į kurį įpulti reikštų dingti amžiams.

Bet kito kelio nėr.

Jau upė nesugrįš,

nes niekas nesugrįžta.

Nes neįmanoma sugrįžti,

tad upei reikia rizikuoti įtekėt,

juk tik tuomet jos nerimas išsisklaidys,

juk tik tuomet jinai patirs,

kad neišnyko,

o tapo vandenynu.

 

Chalilis Džibranas
 
(Vertė Virginija Dičiūtė)
 

Share This

Share this post with your friends!