Sakoma, kad įtekėdama į jūrą
upė iš baimės virpa.
Ji dairosi atgal, kur jau keliavo:
nuo kalnų viršūnių
per miškus ir kaimus
skrodžiančius kelio vingius.
Dabar priešais akis
ji mato begalinį vandenyną,
į kurį įpulti reikštų dingti amžiams.
Bet kito kelio nėr.
Jau upė nesugrįš,
nes niekas nesugrįžta.
Nes neįmanoma sugrįžti,
tad upei reikia rizikuoti įtekėt,
juk tik tuomet jos nerimas išsisklaidys,
juk tik tuomet jinai patirs,
kad neišnyko,
o tapo vandenynu.
Chalilis Džibranas
(Vertė Virginija Dičiūtė)