„Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia sustiprink mane.“ (Ps 51, 12)
 
„Bet sakau jums tiesą: jums geriau, kad Aš išeinu, nes jei neišeičiau, pas jus neateitų Guodėjas. O nuėjęs Jį jums atsiųsiu.“ (Jn 16, 7)
 
Jėzui buvo džiaugsmas mums pranešti, kad Jam išėjus, Jo Dvasia apsigyvens mūsų širdyse. Dabar mūsų sielos panardintos saldžiame Jos džiaugsmo ir paguodos aliejuje. Tu esi Dievo džiaugsmas, tu iš džiaugsmo gimei. Tavyje gyvenanti džiaugsmo Dvasia turi laisvės skonį ir kvapą.
Nors mūsų sielos linkusios pasiklysti neatnaujinto proto labirintuose, Dvasia trokšta grąžinti jas į Džiaugsmo namus, kad jos vėl kvepėtų amžinuoju gyvenimu. Dvasia, gyvenanti mumyse, atnaujina mūsų protą, o ne protas savo pastangomis bando atsinaujinti. Kai mūsų protas suvokia įsūnystę, jį užlieja dangus. Tai yra džiaugsmas.
Dievas tavyje, Jis mato tave IŠ VIDAUS, ir bet kas, ateinantis iš išorės, negali užgožti to, kaip Jis tave mato. „Aš tave matau”… „Aš esu”… „Aš esu tavyje“.
Džiaugsmo malda – kada tu šventi Dievą savyje ir Jis švenčia tave Savyje. Tai tyra Jo ir tavo buvimo palaima.
 
 
Upė
 

Share This

Share this post with your friends!