Galutinė krikščionių Evangelijos vizija ir visų mūsų tikslas nėra po mirties patekti į dangų. Biblijoje itin mažai rašoma apie tai, kas atsitinka žmonėms (netgi Dievo žmonėms) po to, kai jie miršta, arba bent jau tuoj pat po mirties. O kas vyks laikų pabaigoje – tai jau visiškai kita istorija. Biblijoje, ypač Naujajame Testamente, tam, kas įvyks laikų pabaigoje, skiriama daug dėmesio. Taip yra todėl, kad Biblija ir jos centre esanti Geroji Naujiena kalba apie visos kūrinijos išgelbėjimą ir atnaujinimą. Ir jeigu galiausiai Dievas pakeis visą kūrinijos tvarką, užliedamas ją savo buvimu ir šlove, kaip Jis mums pažadėjo, mums nėra labai svarbu, kur būsime iki tol. Turime rūpintis, kaip turėti dalį naujajame pasaulyje. Paskutinėje Biblijos scenoje (Apreiškimo Jonui 21 ir 22 skyriuose) nekalbama apie tai, kaip išgelbėtos sielos eina į dangų. Čia kalbama apie Naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus į žemę, taip pat apie naują dangų ir naują žemę, kurie bus viena ir ta pati vieta. Štai kodėl Jėzus mokė savo pasekėjus melstis: Teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Taigi, jeigu Geroji Naujiena apie praeitį susijusi su tuo, ką Jėzus atliko, Geroji Naujiena apie ateitį kalba apie tai, ką Jėzus padarys grįžęs į žemę. Jis perkeis visą pasaulį, pripildydamas jį savo teisingumo, džiaugsmo ir meilės. Tai tikrai yra Geroji Naujiena.