Kartais būna laikas, kai Viešpats yra tik „žiburys mano žingsniams“ (Psalmynas 119, 105) ir toliau kelyje parodo tiktai tolimesnį žingsnelį. Svarbiausia šiame laikotarpyje – išmokti kliautis Dievu ir pavesti Jam savo likimą. Kitais kartais Viešpats būna „šviesa mano takui“ (Psalmynas 119, 105). Man patinka, kai Dievas atveria man akis ir parodo į tolį besidriekiantį mano likimo taką. Tokie apreiškimai suteikia aiškumo ir prasmės kasdieniams gyvenimo žingsniams. Taigi, kaip matome, vienu atveju Šventoji Dvasia būna tavo kompasas, o kitu – tavo žemėlapis. Kad ir koks laikotarpis dabar būtų tavo gyvenime, Viešpats nukreips tave pašaukimo keliu ir galiausiai įves į visą tiesą.

 

Kris Vallotton „Pašaukti laimėti“