„Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą, kad iš savo šlovės turtų duotų jums sustiprėti Jo jėga per Dvasią vidiniame žmoguje, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis, ir ilgis, ir gylis, ir aukštis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtumėte pripildyti visos Dievo pilnatvės. O Tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginamai daugiau, negu mes prašome ar suprantame, Jam tebūna šlovė bažnyčioje Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais!“ (Ef 3, 14-21)
Dievas nori, kad būtum sustiprintas jėga per Jo Dvasią. Jis svajoja apie tave pasitikintį, drąsų ir džiaugsmingą, nes tu vaikštai su Juo, Tuo, kuris žino, mato ir veikia. Tavo supratimas, kas Dievas yra tau, augs, kol būsi šio supratimo pripildytas. Iš tiesų gali būti toks pilnas Dievo, kad nė vienas šalia tavęs neišstovės netikėdamas. Mūsų mažuose kūnuose yra pasitikėjimas ir patepimas, kuris gali apimti visą Dievo bendruomenę. Vienas asmuo su Viešpačiu yra visuomet jėgos ir pergalės pusėje. Ką labiau norėtum turėti savo pusėje – tūkstantį žmonių, kurie gali užmušti vieną, ar vieną asmenį, kuris gali užmušti tūkstantį?
Esame pripratę laikyti save vidutinio vertingumo žmonėmis ir mąstyti atitinkamai, tačiau mes pašaukti daug didesniems tikslams. Sutikome Jėzų, Žmogų, kuris neįtikėtinai galingas, giliai išmintingas ir stulbinančiai pasitikintis. Niekas neerzina Jo, niekas Jam nesukelia rūpesčio. Jis toks pilnas džiaugsmo, kad netgi gieda apie savo tautą. Jis žiūri į priešą ir juokiasi. „Ir tai viskas, ką turi?“ sako Jis priešui. Mes leidome sau pralaimėti, tačiau gera kova yra ta, kurioje laimime. Jei tik galėtume išmokti vaikščioti su Dievu taip, kaip Jis nori, vėl ir vėl būtume pergalingi.
Laiško efeziečiams (3, 14-21) malda – tai susitapatinimo su Tėvu malda, kai Jo buvimas stiprina mus viduje. Dievo valia yra, kad Kristus gyventų tavyje ir tu įsišaknytum Jo meilėje. Jo vaikai skirti būti ereliais, sklendžiančiais vėjyje, bet mes pernelyg patenkinti būdami viščiukais. Mūsų likimas yra pilnatvė, tačiau remiamės tuštuma. Kristuje mes gimėme skelbti Jo didybę ir Jo gerumą. Esame skirti būti įkvėpimu kitiems, kad jie gyventų pasitikėdami. Mes nesame arogantiški ar valdingi, bet linksmi ir pasitikintys Dievo aprūpinimu. Džiaugsmas Viešpatyje iš tiesų yra mūsų jėga.