Apaštalas Paulius meldėsi už bažnyčią tokiais žodžiais: „[…] kad [Dievas Tėvas] iš savo šlovės lobio suteiktų jums stiprybės jo Dvasios galia sutvirtinti jumyse vidinį žmogų, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, idant būtumėte pripildyti visos Dievo pilnybės“ (Efeziečiams 3, 16–19).
Tai bent! Nepakartojama! Ar pajutote? Ar pastebėjote? Ar pagavote mintį? Šioje ištraukoje man krenta į akis trys dalykai. Pirma, mes turime būti įsitvirtinę, įsišakniję Dievo meilėje. Kitais žodžiais tariant, viso ko pamatas mūsų gyvenime turi būti meilė: visa, kuo tikime, ką darome, ką sakome, kaip gyvename ir jaučiame, turi išplaukti iš meilės, turi būti įkvėpta meilės ir įtvirtinta meilėje. Ir įsišakniję bei įsitvirtinę turime būti ne šiaip kokioje meilėje, o Dievo agapėje, kurią suvoksi tik ją išgyvenęs (agape graikų kalboje reiškia „Dievo meilė“). Bet palaukit, toliau – dar geriau! Jūs esate pašaukti suprasti meilę, kuri pranoksta supratimą. Paskaitykite dar kartą: „[…] ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą.“ Čia tas taškas, kur beribiškumas pranoksta ribotumą, antgamtiškumas prasiskverbia į gamtinį pasaulį, o širdis apšviečiama ir jai leidžiama pažinti paslaptingas Dievo meilės gelmes. Tu išgirdai teisingai, Dievas pašėlusiai tave myli! Jis už tave ne tik mirė, Jis dėl tavęs gyvena. Dar nuostabiau, Jis gyvena tavyje, aplink tave ir per tave! Tu svarbus Dievui! Tai nereiškia, kad tik tave Jisai turi, bet tu esi Jam mylimiausias. Jis dalijasi su tavimi paslaptimis, kurias geidžia žinoti angelai (1 Petro 1, 12). Tu esi Dievo paveldo turtas (Efeziečiams 1, 18). Tu esi Jo sūnus arba dukra – Jo vaikas, Jo visuotinės šeimos narys (Romiečiams 8, 12–25). Tu esi vienintelis iš visų kūrinių, sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir pavidalą (Pradžios 1, 26), vienintelis atpirktas paties Dievo mirtimi (Jono 3, 16) ir gavęs Jo šlovę (Jono 17, 22). Tu esi Jo akies vyzdys (Zacharijo 2, 8), Jo šlovės viltis (Kolosiečiams 1, 27), Jaunikio nuotaka (Apreiškimo 21, 2). Dievas džiūgauja dėl tavęs giedodamas (Sofonijo 3, 17). Niekas negali atskirti tavęs nuo Dievo meilės (Romiečiams 8, 38–39), ir kiekvienas, kas kenks tau, atsakys prieš Jį (Romiečiams 8, 31).