„Aš pagalvojau, kad kelionė baigėsi, nes jau išseko mano jėgos, kad takas jau nutrūko, kad tuščias duonmaišis ir kad ateina laikas susirasti prieglobstį užmaršty tyloj. Bet supratau, kad Tavo valiai nėra many ribų: kada senieji žodžiai miršta mano lūpose, tuoj naujos dainos prasiveržia iš širdies; ir kur senasis takas dingo, nauja šalis atsiskleidė savo stebuklais.“