Izraelio tauta tikėjosi, kad Mesijas ateis kaip Karalius, kurio valdžia bus didesnė už visų žemės karalių valdžią. Ir Jis atėjo. Tačiau izraelitai nesuprato Jo Karalystės didybės ir jiems buvo sunku priimti tai, kad Jis gimė nelydimas žemiškų fanfarų ir tapo visų tarnu.
Tauta tikėjosi, kad Jis valdys geležine lazda ir taip jie pagaliau atkeršys visiems, kurie ilgus amžius buvo juos pavergę. Jie nesuprato, kad Mesijo kerštas visų pirma bus nukreiptas ne į Izraelio priešus, o į kiekvieno žmogaus priešus: nuodėmę, šėtoną ir jo darbus bei nuosavą religinį teisumą.
Mesijas Jėzus atėjo… toks, kokio daugelis nesitikėjo. Tik atgailaujančios širdys galėjo pakelti tai, kad Jis nuolat elgėsi netradiciškai, ir likti neįsižeidusios. Jėzaus atėjimo tikslas apreikštas jau pirmoje Jo paties išsakytoje žinioje: „Atgailaukite, nes prisiartino dangaus Karalystė“ (Mt 4, 16). Ši žinia tautą užklupo netikėtai ir sukėlė sumaištį. Jėzus atsinešė savo pasaulį su savimi!
Atgailauti reiškia daug daugiau nei verkti dėl padarytos nuodėmės ir net daugiau nei nusigręžti nuo tų nuodėmių ir sekti Dievu. Tiesą sakant, nusigręžimas nuo nuodėmės yra labiau tikros atgailos rezultatas nei tikrasis atgailos veiksmas. Atgaila reiškia, kad jūs pakeitėte savo mąstymo būdą. Ir tik pakeitę mąstymą, mes galime atpažinti Jėzaus tarnystės tikslą – Karalystę.
Atgaila dažnai apibrėžiama kaip apsigręžimas. Tai reiškia, kad gyvenime aš judėjau viena kryptimi, o dabar pasukau į priešingą pusę. Šventasis Raštas aiškina taip: „Nusigręžti nuo negyvų darbų <…> į tikėjimą Dievu“ (Hbr 6, 1). Tikėjimas tuo pat metu ir įkvepia atgailą, ir ją apvainikuoja.
Taip buvo ilgą laiką pamokslaujama bažnyčiose ir ši žinia, be abejo, labai reikalinga. Paslėptos nuodėmės yra šiandienės bažnyčios Achilo kulnas. Jos suteršia mūsų tyrumą, kuris didina drąsą ir augina tikėjimą. Visgi nors ši žinia ir kilni, jos nepakanka. Dievas nori daugiau. Atgaila nėra užbaigta tol, kol mūsų akims neatveria Jo Karalystės.
Atgailos tikslas yra keisti mūsų mąstymo būdą tol, kol Jo Karalystės tikrumas užpildys mūsų sąmonę. Priešas bando nukreipti mūsų jausmus tik į regimus dalykus, bet tam lengva priešintis, kai mūsų širdys suvokia Jo Karalystės tikrumą. Toks supratimas mums padeda būti Kristaus bendradarbiais (1 Kor 3, 9) ir susitelkti į mums pavestą užduotį – naikinti velnio darbus (1 Jn 3, 8).
Jei Dievo Karalystė yra čia ir dabar, turime pripažinti, kad ji neregima. Bet tai, kad ji yra čia ir dabar, primena mums, kad Karalystė pasiekiama. Paulius teigė, kad tai, kas nematoma, yra amžina, o kas yra matoma, – tik laikina (2 Kor 4, 8). Jėzus sakė Nikodemui, kad jis turi gimti iš naujo, jeigu nori matyti Dievo Karalystę (Jn 3, 3). Tai, kas nematoma, gali būti atpažinta ir išvysta tik per atgailą. Jėzus tarsi pasakė: „Jei jūs nepakeisite savo mąstymo ir suvokimo, visą savo gyvenimą pragyvensite galvodami, kad tai, ką matote kūno akimis, ir yra pranašesnė tikrovė. Nekeisdami mąstymo, jūs niekada neišvysite to pasaulio, kuris yra tiesiai prieš jus. Tai Mano pasaulis ir jis išpildo kiekvieną jūsų turėtą svajonę. Aš atsinešiau šį pasaulį.“
Visa tai, ką Jis nuveikė tarnaudamas, Jis atliko veikdamas iš šios aukščiausios tikrovės.