Kartais mūsų augimo laikotarpiai yra tokie painūs, kad nepastebime, jog augimas vyksta.

Kristus ateina, kad pažadintų mūsų tikrąją prigimtį.

Kiekvienas žmogus turi užduoti sau du klausimus

Viešpatie, aš mačiau jūrą, puolančią uolas, niūrią ir šėlstančią.

Aš pagalvojau, kad kelionė baigėsi

„Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumą – kaip žvaigždės per amžių amžius.“ (Dan 12, 3)

„Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa.“ (Rom 11, 36)

Jėzui buvo džiaugsmas mums pranešti, kad Jam išėjus, Jo Dvasia apsigyvens mūsų širdyse.

Sakoma, kad įtekėdama į jūrą
upė iš baimės virpa.

Mažas berniukas pažvelgė į žvaigždę ir pravirko.

Mes negalime patenkinti savo poreikių jų neišreikšdami, nes buvome sukurti taip, kad tai būtų galima padaryti tik per tarpusavio ryšius.

Brangus Kristaus perlas formuojasi kriauklės viduje – žmogaus viduje. Todėl „Kristus jumyse – šlovės viltis“ (Kol 1, 27).