Ištikimybė ir nuoširdus troškimas suvokti, ko Dievas nori mus pamokyti kiekvienu gyvenimo tarpsniu, parengia mus Kairos – proveržių – akimirkoms. Nors Dovydas negalėjo numatyti visko, kur jį nukreips dvikova su Galijotu, jis atpažino dievišką akimirką, ir tai buvo svarbiausia. Kai suprantame, mes vertiname. Kai vertiname, prižiūrime ir puoselėjame. Kai deramai prižiūrime, padauginame. O padauginę gauname valdžią. Tokia būtų proveržio progresija, bet viskas prasideda nuo suvokimo. Dovydas suvokė Dievo laikus. Kadangi jis tai vertino, todėl pagal tai ir veikė. Užuot išsisukinėjęs ir ignoravęs Dievo laiką, jis priėmė tos akimirkos iššūkį. Visa tai atnešė gausių vaisių – jais džiaugėsi ne tik pats Dovydas, bet ir kiti žmonės. Galiausiai Dovydui buvo suteikta valdžia sukurti naują milžinų pažabojimo kultūrą savo tautoje.
Dovydo kova su Galijotu buvo daugiau nei šiaip viena dvikova. Tai buvo dieviško laiko akimirka, atvėrusi naują tarpsnį, per kurį buvo lemta įveikti daug kitų milžinų, bet Dovydo kovos tuo nesibaigė. Mes, kaip ir Dovydas, turime atpažinti savo Kairos akimirkas, gebėti pajusti Dievo laiką ir atitinkamai veikti. Tik tai nulems, ar laimėsime kovą su milžinais.
Leif Hetland „Milžinų nugalėtojai“