Norint išsirinkti tinkamiausius ginklus konkrečiai kovai, būtina tikėti, kad Dievo ginklai yra galingiausi ir geriausi. Nes jei tuo netikėsime, tai kovosime pagal savo supratimą, remdamiesi žmogiškomis, o ne karalystės priemonėmis. Dievo ginklai labai skiriasi nuo šio pasaulio ginklų. Ir tai pabrėžia apaštalas Paulius, kalbėdamas apie krikščionių kovas:
Vis dėlto, gyvendami kūne, mes kovojame ne kūniškai. Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet turi Dievo galybę griauti tvirtoves. Jais nugalime gudravimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą. Jais paimame nelaisvėnkiekvieną mintį, kad paklustų Kristui.
2 Korintiečiams 10, 3–5
Užuot pasitelkę natūralius šio pasaulio ginklus, mes imamės dvasinių ginklų, kilusių iš kitos karalystės. Tie dvasiniai ginklai yra antgamtiniai ir galingesni už bet ką šiame pasaulyje ar už bet kokią blogio jėgą. Jais galime nuversti dvasines tvirtoves – įsitvirtinusias žmonių mąstyme, veikiančias per įvairias aplinkybes ar įvairiuose regionuose. Šitie ginklai gali sunaikinti bet kokias mintis ar argumentus, nukreiptus prieš Dievo egzistenciją ir pažinimą. Kitaip tariant, jie yra pakankamai galingi, kad padėtų žmonėms susitikti su Dievu ir įveiktų melą, kliudantį jiems priimti išgelbėjimą. Dievo ginklai yra reali dvasinė jėga, prieš kurią neatsilaikys joks priešo ginklas.
Priešas visąlaik gundys mus naudoti netinkamus ginklus. Jis stengsis įtikinti apgaudamas, kad meilė yra silpna, o taika – lengvai sugriaunama. Bet priešas priverstas taip elgtis, nes ginklai, kuriuos duoda Dievas, yra kur kas galingesni. Dievo ginklai nėra „tik per plauką“ geresni už priešo ginklus – jie sukurti triuškinančioms pergalėms. Galijotas neturėjo jokių šansų prieš įgudusį svaidyklininką. Tamsos jėgos neatsilaikys prieš Dievo sūnus ir dukras. Ramybė, meilė, drąsa ir gerumas visiškai nušluosto priešininkui nosį. Tad budėkime ir nesileiskime apgaunami naudoti šio pasaulio ginklus. Visuomet atminkime, kad Dievo ginklai daug galingesni, – su jais laimėsime kiekvieną mūšį, nepralieję nė lašelio kraujo.