Straipsnis iš www.lrytas.lt (2019 01 21)
Visi esame susidūrę su labai griežtais ar pernelyg nuolaidžiais pedagogais. Vienų bijojome, o kitų neklausydavome. Šiandieną kalbinsime „Pažink save“ žiemos stovyklos vaikams vadovę Raimondą Šuopytę ir bandysime išsiaiškinti, kaip atrasti viduriuką tarp griežtumo ir nuolaidžiavimo, kokie metodai yra veiksmingi, ugdant vaikų drausmę ir atsakingumą.
„Žinome, kaip vaikams yra nusibodęs ir įkyrėjęs taisyklių diktavimas mokyklose ir kitose vietose, tačiau jos vis tiek yra būtinos, kad vaikai galėtų tobulėti saugioje ir draugiškoje aplinkoje,“ – pasakoja R.Šuopytė.
Pirmą stovyklos dieną mes darome tokią įvadinę dalį, per kurią susipažįstame ir nusistatome taisykles. Jos galioja viso renginio metu. Tačiau užuot taisykles diktavę, klausiame vaikų, koks elgesys padės kurti gerą, draugišką atmosferą ir koks – ne, ką galima daryti ir ko negalima. Mes kartu kuriame taisykles. Praktikos dėka atradome dar vieną labai svarbų dalyką – vaikų motyvaciją. Mes akcentuojame teigiamus dalykus ir teigiamą elgesį, ir siūlome už tai atlygį – lipduką. Vaikai, visos stovyklos metu, renka lipdukus su vėžliuko atvaizdu. Juos gauna padarę kažką gero, pagelbėję draugui ar vadovui. Tam, kas daugiausiai surenka vėžliukų, renginio pabaigoje atitenka prizas. Vaikai noriai renka lipdukus, todėl dažniau renkasi konstruktyvų elgesį, labiau yra linkę padėti, bendradarbiauti su vadovais ir draugais, negu trukdyti, kenkti.“ – dalinasi patirtimi R. Šuopytė.
Stovyklų vaikams organizatorė priduria, kad yra numatytas ir griežtas vertinimas – nuobaudos, kurias vaikai gauna už negerus dalykus: stumdymąsi, prasivardžiavimą, drausmės nesilaikymą. Bet visada vaikui suteikiama galimybė pasitaisyti, už gerą elgesį nuobauda panaikinama. Labai retai būna atvejų, kada vaikas sąmoningai elgiasi piktybiškai, tada ir vadovams tenka parodyti griežtumą.
Vadovė Raimonda pasakoja, kad stovyklose, norėdami sustiprinti vaikų sąmoningumą diskutuojama kartu, kalbamasi, kaip jaučiasi kitas vaikas, kai jis yra pastumiamas, įžeidžiamas ar patiria patyčias. Dažnai pasikviečiamas suaugęs, autoritetingas žmogus, aikido kovos meno meistras, kuris dalinasi savo patirtimi, kada vaikystėje pats elgdavosi blogai, o paskui labai gailėdavosi; kaip elgiasi dabar ir kokių teigiamų pasekmių sulaukia.
Kito autoritetingo žmogaus istorija vaikams paprastai palieka labai didelį įspūdį, jie įsitraukia į pokalbį, išgyvena kartu tas situacijas ir labiau supranta pagalbos kitam prasmę. Berniukams svarbu žinoti, kad tikras vyriškumo ir stiprumo požymis yra užstoti mažesnį, silpnesnį. Tai reikalauja daugiau drąsos, negu menkinti ar likti abejingam matant neteisybę.
R.Šuopytė pasakoja, kokių veiksmų imasi, įvykus konfliktui. Jeigu du vaikai susikivirčijo, vadovė pasikviečia abu į atskirą kambarėlį ir ginčas sprendžiamas diskusijų metodu. Kai vaikai nusiramina, išklausoma viena ir kita pusė, kartu ieškoma bendro sprendimo. Svarbu yra pažinti vaiką, žinoti, kokių bendravimo ar emocinių problemų jis turi, todėl kartais to klausiama tėvų.
„Pavyzdžiui, kai du berniukai darydavo išdaigas ir nieko neklausydavo, aš pasikviečiau juos pokalbiui. Klausiau, kodėl taip elgiasi, bet berniukai neturėjo kažkokių aiškių motyvų. Tada kalbėjau su vieno vaiko tėvais ir šie atskleidė, kad jų vaikas klauso tik vyresnių žmonių. Dar kartą pasikviečiau berniukus ir klausiau, kas keistųsi, jeigu aš, vadovė, būčiau vyresnė? Nustačiau vaikams taisyklę, kad jeigu jie elgsis teigiamai, galės daugiau laiko praleisti važinėdami su riedlente. Po pokalbio vaikai labai pasikeitė, jie pirmi imdavo panešti kuprinę, ateidavo padėti dalinti maistą ir atlikti kitus darbelius. Tai, kad su vaikais buvo kalbamasi, kaip su suaugusiais žmonėmis bei atlygis už gerą elgesį juos labiau motyvavo stengtis, nei vien tik draudimas“, – atvirauja R.Šuopytė.
Knygos „Ugdanti meilė vaikams: kurkime širdžių ryšį“ autorius Denny Silk sako: „Kiekvieną sekundę kažkur pasaulyje vaikas prieštarauja tėvams. Taigi šios problemos nereiškia, kad kažką padarėte savo vaikams. Tai ne jūsų kaltė. Tiesiog vaikai mokosi gyventi. Leiskite jiems mokytis.“ Konfliktų su vaikais neįmanoma išvengti, tačiau D.Silk siūlo būdą, kurio dėka vaikai per konfliktus išmoktų jiems reikalingų pamokų. Visų pirma – vaikams privalu išmokti, kad kiekvienas žmogus turi teisę į pagarbą ir kiekvienas asmuo pats atsako už savo emocijas.
Autorius pataria tėvams ir pedagogams išlaikyti šaltą, blaivų protą ir jokiomis aplinkybėmis neleisti vaikui manipuliuoti ir paversti jūsų auka. Todėl įsiplieskus ginčui jūs turėtumėte virsti minkštu debesėliu, kuris į kiekvieną isteriją ar pykčio protrūkį atsako: „Suprantu“, „Žinau“, „Tikriausiai“, „Galbūt“. Pykčio proveržis atrodytų taip:
Vienas iš būdų nustatyti sveikas ribas, tai pasakyti jus supantiems žmonėms, ką ketinate daryti. Pavyzdžiui: „Klausysiu tavęs, kai tavo balsas bus toks malonus kaip mano. Sprendi tu.“ Nustatydami pagarbaus bendravimo ribas, jūs savo elgesiu sakote vaikui, jog jis pats atsakingas už savo emocijas ir pats gali jas rinktis.
„Vaikai yra nuostabūs. Jie sugeba susivaldyti, mąstyti ir spręsti problemas, bet mes dažnai to iš jų nesitikime – taigi jie to ir nedaro. Suteikime jiems progą ir vaikai tikrai jus nustebins.“ – rašo D.Silk.