Vaikystėje mes nuolat klausiame: „Ar būsi mano veidrodžiu?“

Dievas yra tylus ir kalba retai. Yra skirtumas, kai Dievas kalba mumyse ir, kai Jis kalba mums.

Kartais mūsų augimo laikotarpiai yra tokie painūs, kad nepastebime, jog augimas vyksta.

Kristus ateina, kad pažadintų mūsų tikrąją prigimtį.

Kiekvienas žmogus turi užduoti sau du klausimus

Viešpatie, aš mačiau jūrą, puolančią uolas, niūrią ir šėlstančią.

Aš pagalvojau, kad kelionė baigėsi

„Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumą – kaip žvaigždės per amžių amžius.“ (Dan 12, 3)

„Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa.“ (Rom 11, 36)

Jėzui buvo džiaugsmas mums pranešti, kad Jam išėjus, Jo Dvasia apsigyvens mūsų širdyse.

Sakoma, kad įtekėdama į jūrą
upė iš baimės virpa.

Mažas berniukas pažvelgė į žvaigždę ir pravirko.